- kulinėti
- kulinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, LVII306 1. iter. dem. kulti 1: Mūsų vyrai vis da kulinėja naudą Prng. Linus kulinė́ja kultuvėm Pun. 2. iter. dem. kulti 5: Kam tu kulinė́ji sūdus, bliūdus? J. \ kulinėti; iškulinėti; nukulinėti; sukulinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.